RĄSTINIO NAMO SĄVYBĖS
Rąstiniuose pastatuose susidaro puiki terpė komfortiškam žmogaus gyvenimui. Tokiuose namuose kvėpuoti lengva ir gera. Ypatingai gerai čia jaučiasi sergantys astma, kitomis kvėpavimo ligomis.
Medis unikalus tuo, kad sugeba iš patalpų sugerti drėgmės perteklių, o esant per sausam orui jį grąžina atgal. Vidinė rąsto pusė palaiko temperatūrą artimą kambario oro temperatūrai, todėl atvėsus patalpai kondensatas mediniame name nesusidaro.
Statant rąstinius namus, naudojamos tik natūralios medžiagos. Sienos sujungiamos nenaudojant jokių tvirtinimo elementų. Mediena skleidžia sakų aromatą, sienos natūraliai kvėpuoja, todėl nereikalingos brangiai kainuojančios rekuperacinės sistemos.
Nuostabi Lietuvos gamta ir rąstinis namas – puikus derinys romantikos, natūralumo ir ekologijos šalininkams.
APIE RĄSTINIUS NAMUS
Mediena yra patvarumo, ekologijos ir sveikatos šaltinis. Gyvenant tokiame name juntamas gaivus medienos dvelksmas, o natūrali aplinka alsuoja ramybe ir harmonija.
ŠIEK TIEK RĄSTINIŲ NAMŲ STATYBOS ISTORIJOS
Statyba iš rąstų ir medžio pradėta gerokai ankščiau nei iš akmens. Archeologų duomenimis tokia statyba gyvuoja jau daugiau nei 10 000 metų.
Maždaug 8 tūkstančiai metų p. m. e. gyvenamoji medinė statyba tapo masiniu reiškiniu Viduržemio jūros regionuose. Tuomet tokios šalys kaip Graikija, Turkija bei Palestina galėjo puikuotis vešliais miškais. Vienas iš pirmųjų medinių miestų buvo pavadintas Jericho (jis paminėtas Senajame Testamente). Senovės Graikijoje mediniai pastatai buvo statomi ne tik gyvenamosioms patalpoms, bet ir daugumai šventyklų ir kitų viešųjų pastatų.
Vėliau miško plotai pradėjo retėti, statybinės medžiagos pradėjo trūkti. Palaipsniui medinė statyba traukėsi į šiaurę. Pagrindiniais centrais tapo miškingi regionai: Alpės, Karpatai, Bavarijos miškai, Anglija, Skandinavija ir Rusija.
Kitaip nei kitur, Skandinavijoje, o tiksliau Norvegijoje, 12 amžiaus viduryje, kilo medinė architektūra. Čia iki dabar yra išlikę įspūdingo grožio dvylika rąstinių bažnyčių.
Lietuvoje iki pat 19-to amžiaus pradžios vyravo medinė architektūra. Sienų konstrukcijom buvo naudojami vienas ant kito suguldyti tašyti rąstai bei sujungiami įvairios formos kertėmis.
20-to amžiaus pabaigoje medinė, rąstinė statyba sugrįžta į prarastas pozicijas. Šiuolaikinių technologijų dėka atsirado neribotos galimybės rąstinį namą paversti moderniu statiniu. Tačiau svarbiausias aspektas yra vis tiek tas, kad rąstiniai namai yra ekologiški ir ilgaamžiai!